Aukšta infliacija keičia taupančių ir investuojančių lietuvių sprendimus, kur įdarbinti uždirbtus pinigus. Dažniau pinigams ieškoma saugių užutėkių, ekonominiams ciklams atsparesnių sektorių.
Aukštos infliacijos, silpno bankinio sektoriaus ir karo Ukrainoje kontekste, investuotojai keičia savo strategijas, sako Andrius Liukaitis, finansų ekspertas ir platformos „HeavyFinance“ finansų direktorius.
Kova su infliacija
Specialistas komentuoja, kad esant 10% viršijančiai infliacijai net ir didelę riziką prisiimantys investuotojai nebesitiki uždirbti, o tiesiog išvengti santaupų nuvertėjimo.
Į indėlius ir obligacijas investuoja patys konservatyviausi investuotojai. Jų gaunama metinė grąža kompensuoja tik nedidelę dalį metinės infliacijos. Šiuo metu, investuojant į 5 metų laikotarpio indėlius galima gauti 3,8% grąžos, o obligacijų investuotojai uždirba 5-7% grąžos, priklausomai nuo obligacijas leidžiančios bendrovės rizikingumo. Investuojant į Lietuvos valstybės obligacijas galima tikėtis 2.4% grąžos.
Tuo tarpu akcijos, nors ir atneša didesnio uždarbio galimybes, yra gerokai rizikingesnis ir daug daugiau žinių reikalaujantis finansinis produktas. Generalinę finansų maklerio licenciją turintis Andrius Liukaitis investuoti į akcijas rekomenduoja tik patyrusiems investuotojams, arba bent jau tai daryti nedidelėmis sumomis.
Kur uždirbti 10% ir didesnę grąžą?
Pasak finansų eksperto, žemės ūkio sektorius šiuo metu sulaukia daug dėmesio iš pradedančiųjų, konservatyvių, ir netgi aukštos grąžos ieškančių investuotojų.
„Karo metu sutrikus grūdų eksportui iš Ukrainos pasaulis prisiminė žemės ūkio strateginę reikšmę ir atsparumą ekonominiams ciklams. Be to, atsirado daugiau instrumentų, kurie leidžia paprastai investuoti į šį sektorių, pavyzdžiui, investavimas į paskolas ūkininkams”, – aiškina „HeavyFinance“ finansų direktorius.
„HeavyFinance“ yra platforma, kurioje privatūs ir juridiniai asmenys gali investuoti į paskolas ūkininkams nuo 100 Eur. Iš investavimo į tokias paskolas investuotojai 2020-2022 m. uždirbo virš 12% vidutinės metinės grąžos, o šiais metais taip pat prognozuojama panaši grąža „HeavyFinance“ platformoje.
Net ir 100 hektarų žemės deklaruojantiems ūkininkams sunkiai sekasi gauti iki 70.000 Eur siekiančias paskolas iš bankų. Todėl čia atsiranda galimybė smulkiesiems investuotojams atlikti bankų vaidmenį ir uždirbti dviženkles palūkanas.
Istoriškai saugus sektorius
Be abejo, investuodami į bet kurį finansinį instrumentą rizikuojate ne tik neuždirbti, bet ir prarasti dalį investuotų pinigų. Todėl labai svarbu suprasti, kokius saugiklius turi investicinės priemonės ištikus nenumatytiems atvejams.
Andrius Liukaitis pasakoja, kad „HeavyFinance“ nusprendė pasiūlyti investuoti tik į žemės ūkio paskolas dėl išskirtinių šio sektoriaus savybių, kurios leidžia apsaugoti investicijas.
Pirmiausia, Europos Sąjunga ir valstybė remia žemės ūkį, kad užtikrintų maisto įperkamumą net ir mažiausiai uždirbantiems. Todėl sausrų ir potvynių metu šiam sektoriui visada metamas finansinis gelbėjimosi ratas. Be to, kasmet mokamos subsidijos užtikrina sektoriaus stabilumą.
Taip pat svarbus akcentas, kad paskolos ūkininkams „HeavyFinance“ platformoje yra užtikrintos pirmine hipoteka įkeistu likvidžiu turtu: žemės ūkio paskirties žeme ir sunkiąja technika, pavyzdžiui, traktoriumi ar javų kombainu. Jeigu ūkiui nepavyktų grąžinti paskolos, įkeistas turtas apsaugo į paskolą investuotas lėšas.
„Tai unikalus sektorius, kuris nėra pavaldus ekonominiams ciklams ir nuo kurio priklauso maisto įperkamumas. Didelės infliacijos ir didelio neužtikrintumo vertybinių popierių bei nekilnojamojo turto metu, žemės ūkis demonstruoja stabilumą, todėl turėtų būti įtrauktas tiek į pradedančiųjų, tiek ir į patyrusių investuotojų investicijų portfelius“, – kalba finansų ekspertas Andrius Liukaitis.
Kaip pasirinkti, kur investuoti
„HeavyFinance“ platformoje kiekvieną dieną galima pamatyti naujus investicijų laukiančius ūkininkų paskolų projektus. Kiekvienas iš jų turi aprašymą, priskirtą rizikos reitingą (A+ žemiausia rizika, C – aukščiausia rizika ir didžiausios grąžos galimybės), nurodytas palūkanas, apsaugos priemones investuotojams ir kitą svarbią informaciją.
„Reitingas dažnai veikia kaip kelrodė žvaigždė neseniai platformoje užsiregistravusiems investuotojams. Pastebime, kad 45 m. ir vyresni investuotojai dažniau renkasi saugiausias, A+ reitingo paskolas, nes jie siekia išsaugoti sukauptą turtą. Tuo tarpu jaunesni investuotojai žvalgosi į didesnės rizikos ir grąžos santykį turinčias paskolas“, – komentuoja „HeavyFinance“ finansų direktorius.
Investuotojai taip pat daug dėmesio skiria ūkio finansinei padėčiai. Platformoje pateikiamos ūkių pelno (nuostolio) ataskaitos, kiti svarbūs dokumentai.
Žaliosios paskolos
„HeavyFinance“ suteikia galimybę investuoti ir į žaliąsias paskolas. Jos suteikia galimybę uždirbti dar didesnę grąžą pasinaudojant sparčiu anglies taršos sertifikatų rinkos augimu.
Investuotojai į šias paskolas gauna ne palūkanas iš ūkininkų, bet grąžą iš tvarios žemdirbystės dėka ūkio dirvožemyje sukauptos anglies. Kadangi ta anglis sugeriama iš atmosferos, už kiekvieną toną išduodamas sertifikatas, kuris vėliau parduodamas savo taršą kompensuoti siekiantiems verslams, o grąža padalinama investuotojams ir ūkiui.
„Tai naujos kartos finansinis instrumentas, kuris dėl savo naujumo investuotojams gali pasiūlyti net ir 20% viršijančią grąžą kartu prisidedant prie klimato kaitos stabdymo. Tokios galimybės paprastai pasitaiko tik labai greitai augančiose rinkose, o dabartinį augimą nulemia poreikis visais įmanomais būdais stabdyti klimato kaitą“, – pasakoja Andrius Liukaitis.